LIETUVOS KULTŪR

Lietuvos kultūra yra turtinga ir įvairi, atspindinti senąją šalies istoriją ir etninę įvairovę. Ypač stiprias šaknis ji turi liaudies tradicijose, mene, muzikoje ir literatūroje. Tolesniame trumpame straipsnyje norėčiau pristatyti svarbiausius Lietuvos kultūros elementus.

Istorija

Lietuva turi ilgą ir audringą istoriją, kuri siekia viduramžius. XIV amžiuje Lietuvos kunigaikštis Jogaila vedė Lenkijos karalių Jadvygą ir taip Lietuva ir Lenkija sukūrė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kurį tuomet buvo viena didžiausių Europos valstybių. Šiuo laikotarpiu prasidėjo glaudūs abiejų šalių santykiai, turėję didelę įtaką Lietuvos kultūros raidai.

Menas

Pagonybės laikus siekiančios liaudies tradicijos yra svarbus lietuvių kultūros elementas. Lietuviai puoselėja ir švenčia daugybę ritualų, vestuvės ir susibūrimai namuose vis dar dažnai rengiami pagoniškai, o valstybinė šventė yra trumpiausia metų naktis – Joninės. Dar gyvi ir su kaimo gyvenimu susiję ritualai, tokie kaip Derliaus šventė ir Užgavėnės. Lietuvos menas tradiciškai stipriai siejamas su religine ikonografija, kurią galima pamatyti daugelyje bažnyčių ir koplyčių visoje šalyje.
Šiuolaikinis Lietuvos menas vystosi dinamiškai, apimdamas vis įvairesnes tendencijas ir stilius. Daugelis Lietuvos menininkų sulaukia tarptautinio pripažinimo, o daugybė meno galerijų miestuose demonstruoja tiek vietinių talentų, tiek menininkų iš kitų šalių kūrybą.

Literatūra

Pirmoji lietuviška knyga Martino Mažvydo „Katekizmas“ buvo išleista 1547 m., netrukus po to buvo išleista dar 17 knygų. Tačiau verta paminėti, kad vienas svarbiausių autorių lietuvių literatūros istorijoje yra Adomas Mickevičius, kuris laikomas vienu iškiliausių romantizmo laikotarpio poetų tiek lenkų, tiek lietuvių literatūroje. Kitas svarbus lietuvių rašytojas – Vincas Krėvė-Mickevičius, parašęs epinę poemą „Pahonia“ ir daug kitų kūrinių, suvaidinusių svarbų vaidmenį formuojant lietuvių tautinį tapatumą.

Muzika

Tradicinė lietuvių muzika yra savita ir atspindi liaudies kultūros turtingumą. Vis dar labai svarbus folkloras, kuriame vyrauja smuikas, akordeonas ir kanklės (tradiciniai lietuvių muzikos instrumentai). Taip pat stiprios chorų, vaidinančių svarbų vaidmenį šalies kultūriniame gyvenime, tradicija. Lietuvos šiuolaikinės muzikos scena apima įvairius žanrus – nuo klasikinės muzikos iki roko, pop ir elektroninės muzikos. Daugybė kasmetinių muzikos festivalių tapo nuolatine Lietuvoje, pritraukiantys tiek vietinius, tiek tarptautinius atlikėjus.
Iki šiol žymiausiu lietuvių kompozitoriumi yra laikomas Mykolas Konstantinas Čiurlionis, XIX a., taip pat garsėjęs savo paveikslais.
Kitas svarbus lietuvių muzikinės kultūros elementas – tautiniai šokiai, pasižymintys energija ir linksmumu. Jokia tradicinė šventė neapsieina be šokių!
Lietuvių liaudies menas taip pat apima medžio raižinius, audimą, keramiką, gintaro dirbinius, kurie Lietuvojeyra labai populiarūs. Šios tradicijos vis dar puoselėjamos ir perduodamos iš kartos į kartą.

Virtuvė

Lietuviška virtuvė yra soti, dažnai sunkiai virškinama ir reikalaujanti daug laiko paruošimui. Dažniausiai patiekalai yra gaminami iš tradicinių, paprastų ingredientų. Lietuvoj virtuvėje vyrauja patiekalai iš bulvių, mėsos (riebios!) ir duonos (patiekiama kepta su česnakais kaip užkandis prie alaus arba kaip gėrimas – tradicinė gira). Populiariausi tradiciniai lietuviški patiekalai yra cepelinai, kugelis ir šaltibarščiai.

Religija

Lietuvoje vyraujanti religija yra katalikybė, turinti didelę įtaką lietuvių kultūros formavimuisi, tačiau apart bažnyčių Lietuvoje yra nemažai stačiatikių ir graikų katalikų bažnyčių, žydų sinagogų, karaimų kinesų ir kt., liudinančių šios mažos šalies įvairovę ir turtingą praeitį. Dauguma lietuvių yra katalikai, o religinės šventės užima svarbią vietą šalies kultūros kalendoriuje.

Žinomi lietuviai

Lietuva turi daug žinomų asmenybių tiek savo šalyje, tiek užsienyje. Pavyzdys – Lietuvoje gimęs Nobelio literatūros premijos laureatas Czesławas Miłoszas. Taip pat Lietuvoje gyveno ir dirbo Tadeuszas Konwickis, Adomas Mickevičius, Juliuszas Słowackis, Stanislovas Moniuška ir daugelis kitų.
Kalba
Lietuvių kalba yra viena seniausių indoeuropiečių kalbų, todėl kalbotyros požiūriu ji yra nepaprastai įdomi. Tai yra oficiali šalies kalba ir svarbus nacionalinės tapatybės elementas.

Santrauka

Lietuvių kultūra yra be galo įvairi, vis dar išsauganti senąsias tradicijas, puoselėjanti ir plėtojanti tautinį meną, muziką ir literatūrą. Istorinės įtakos, ypač gilūs ryšiai su Lenkija ir kitomis regiono šalimis, suformavo savitą lietuvių kultūros charakterį. Šiuolaikinių menininkų ir kūrėjų dėka Lietuva toliau vystosi kaip dinamiškas kultūros centras Europoje, savitai išsaugantis senąsias tradicijas ir kultūros paveldą.

Pagrindinė nuotrauka: šaltinis: Wikipedia

Taip pat skaitykite šį straipsnį lenkų kalba

Artykuł został napisany w ramach projektu Akademia Dziennikarstwa Obywatelskiego na Wschodzie

“Publikacja wyraża jedynie poglądy autora/ów i nie może być utożsamiana z oficjalnym stanowiskiem
Kancelarii Prezesa Rady Ministrów.”