Spektaklis “Dziady. Adomo Mickevičiaus pėdsakais” Šalčininkuose

“Dziady” yra viena iš svarbiausių Adomo Mickevičiaus kūrinių, kuris pelnė didelį populiarumą ir pripažinimą ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje. Tai epinė dramatinė kūrinio dalis, kurioje autorius svarstė daug svarbių klausimų, susijusių su gyvenimu, mirtimi, religija ir tautos dvasia. Tačiau nedaug žmonių žino, kad tai būtent Šalčininkuose Mickevičius buvo liudininkas vieno iš neįprastų liaudies apeigų.

Savo užrašuose Mickevičius aprašė “Dziady” šventės tradiciją Lietuvoje kaip praktiką, kuri su laiku išaugo iš apeigos, skirtos garbinti protėvius, į mišrų pagoniškų ir krikščioniškų papročių derinį, susijusį su mirusiųjų sielų šventimu. Šis įdomus tradicijų mišinys tapo įkvėpimu spektakliui “Dziady. Adomo Mickevičiaus pėdsakais”, kuris įvyko Šalčininkuose.

Spektaklis buvo suskirstytas į tris skirtingas scenas, kurias kiekvienas režisierius ruošė atskirai. Šis išskirtinis renginys žiūrovus nugabeno laike ir erdvėje, kad suprastų gilesnę “Dziady” reikšmę lietuvių-lenkiškoje kultūroje. Pradžia buvo Šalčininkų kapinėse, ten, kur pats Mickevičius stebėjo apeigą, kurią vėliau aprašė savo kūrinyje.

Vėliau veiksmas persikėlė į istorinę Konrado celę šalia Bazilionų vienuolyno netoli Aušros vartų, kur buvo pristatyta “Didžioji improvizacija”. Tai vieta, kuri turėjo ypatingą reikšmę Mickevičiui, kaip kalėjimas jam ir kitiems filomatams.

Kitos spektaklio scenos vyko ant Kryžių kalno, netoli Šiaulių, taip pat Kolonijinėje salėje Vilniaus universitete, kur buvo parodytas “Senatoriaus balius”. Šiose vietose Mickevičius ir kiti romantikai rado įkvėpimą ir idėjas, kurios atsispindi kūrinyje “Dziady”.

Spektaklyje pasirodė talentingi aktoriai, o Konrado vaidmenį atliko Jakubas Kordas, kuris kartu su visu kolektyvu perteikė “Dziady” dvasią ir gilų pranešimą. Pasakotoju buvo Przemysław Stippa, Varšuvos Nacionalinio Teatro aktorius.

Šis neįprastas spektaklis apjungė tris skirtingas režisūros koncepcijas, kurios kilo iš Šalčininkų, Vilniaus ir regiono, vietų, kurios formavo lenkų romantikų vaizduotę. Šis renginys padėjo žiūrovams giliau suprasti “Dziady” atsiradimo kontekstą ir pažinti Šalčininkų kultūros paveldą, kuris yra ypatingai vertingas tiek lenkų, tiek lietuvių kultūrai.

Spektaklis “Dziady. Adomo Mickevičiaus pėdsakais” Šalčininkuose tai ne tik teatrinis pasirodymas, tai ir kelionė laike, kuri leidžia suprasti šios epinės istorijos reikšmę ir jos poveikį regiono kultūrai ir istorijai. Tai renginys, kuris jungia skirtingas tautas ir kultūras, parodydamas, kaip svarbus yra Adomo Mickevičiaus literatūrinis ir kultūrinis paveldas abiem bendruomenėms.

Taip pat skaitykite šį straipsnį lenkų kalba

Artykuł został napisany w ramach projektu Akademia Dziennikarstwa Obywatelskiego na Wschodzie

“Publikacja wyraża jedynie poglądy autora/ów i nie może być utożsamiana z oficjalnym stanowiskiem
Kancelarii Prezesa Rady Ministrów.”