Vilniaus unikalumas

Vilnius – 700 metų jaunas – taip Europoje reklamuojamas š. m. švenčiamas miesto 700-asis gimtadienis. 1323 m. miesto vardas buvo pirmą kartą raštu paminėtas miesto įkūrėjo kunigaikščio Gedimino laiške popiežiui. Tuo metu jis pakvietė daugybę pirklių ir ūkininkų, mokslininkų ir amatininkų atvykti į mūsų Vilniaus miestą gyventi ir kūrti. Taigi per šimtmečius miestas buvo žinomas dėl savo tolerancijos dvasios ir atvirumo kultūrinei ir religinei įvairovei. Kaip vieta, kur per šimtmečius sugyveno skirtingos bendruomenės, tautos, sukurdamos unikalų, mozaikinį miesto charakterį. Jis vis dar gyvas ir šiandien – skirtingos kalbos ir kultūros susitinka, susipina ir sugyvena viena su kita. Be lietuvių, yra didelė lenkų, rusų, baltarusių, žydų, dabar ir ukrainiečių bendruomenė, taip pat kitos tautinės mažumos, kurios daro įtaką miesto ritmui.
Vilnius yra sostinė ir didžiausias Lietuvos miestas, taip pat vienas seniausių ir istorinių miestų Vidurio ir Rytų Europoje. Tai vieta, turinti turtingą istoriją, nepaprastą architektūrą ir daugiakultūrį paveldą, todėl norėčiau trumpai jums pristatyti keletą svarbiausių Vilniaus kultūros aspektų.
Šiemet Vilnius paskelbtas vienu žaliausių Europos miestų. Daugybė parkų, fontanų, tekančios per miestą Neris ir Vilnele upės, aplinkines vietoves – siūlo labai gražius kraštovaizdžius. Vos už kelių kilometrų nuo centro rasite gražių, švarių ežerų ir miškų, miestečių mėgstamų vietų praleisti vasaros karštį. Taip pat miesto centre galite rasti daug vietų, pritaikytų poilsiui gamtoje.
Be to, Vilnius garsėja gražia ir turtinga architektūra. Senamiestyje galite grožėtis įvairiais architektūros stiliais, tokiais kaip gotika, renesansas, barokas, klasicizmas. Architektūriniai stiliai į Vilnių atkeliavo šiek tiek vėliau, todėl brandesni ir tobulesni. Petro ir Povilo bažnyčia – tikras baroko perlas – yra pripažinta viena iš dešimties gražiausių bažnyčių pasaulyje. Onos bažnyčia yra vėlyvosios, ugningos gotikos pavyzdys, o Šventųjų Stanislovo ir Vladislavo katedra yra graži klasicizmo stiliaus šventykla. Miesto architektūriniame žemėlapyje yra daug daugiau svarbių taškų, nes jame yra įspūdingas įvairių epochų architektūros paminklų skaičius, atspindintis stilių ir kultūrų, formavusių miestą, įvairovę. Įdomu tai, kad šalia katalikų bažnyčių veikia stačiatikių cerkvės, graikų katalikų, liuteronų bažnyčios, karaimų kinesa ir sinagoga. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Vilnius buvo daugelio iškilių menininkų ir intelektualų, tokių kaip kompozitorius ir tapytojas M. K. Čiurlionis, šv. Andriejus Bobola, Piotr Skarga, Emilia Plater, Kraszewski, Lelewel, veiklos vieta….. Jis formavo jaunų romantikų – Adomo Mickevičiaus ir Juliuszo Słowackio – protus. Miestas buvo Nobelio lietuvių literatūros premijos laureato Czesławo Miłoszo, Tadeuszo Konwickio, Władysławo Syrokomlos ir daugelio kitų dailininkų įkvėpimo šaltiniu.
Būtent Vilniaus rotušėje įvyko daug metų čia gyvenusio ir vargonininku šv. Jonų bažnyčioje dirbusio Stanisławo Moniuszko “Halkos” premjera. Maršalo Piłsudskio širdis rado ramybę taipogi Vilniuje, Rasų kapinėsė tarp lenkų karių kapų. Lenkiškumo ir bendros istorijos pėdsakų galima rasti kiekviename pasivaikščiojimo po Vilnių žingsnyje.
Miestas taip pat turi senas švietimo tradicijas. Vilniaus universitetas yra vienas seniausių universitetų Vidurio ir Rytų Europoje. Jis suvaidino svarbų vaidmenį formuojant Lietuvos, Lenkijos ir Europos intelektualinę mintį.
Vilnius yra ir Lietuvos muzikinio gyvenimo centras. Daugybė koncertų salių pristato įvairius muzikos žanrus – nuo klasikinės muzikos iki roko ir džiazo, o dažnų festivalių, mugių ir įvairiausių renginių dienotvarkėje yra visada puikūs koncertai po atviru dangumi.
Vilnius turi turtingas ir labai senas teatro tradicijas. Net antrojo pasaulinio karo metais gete uždaryti žydai šiandieninio jaunimo teatro scenoje surengė daugybę teatro spektaklių. Gausybė įvairių tipų teatrų mieste siūlo įvairius spektaklius, teatro festivalius, įskaitant tiek klasikinius kūrinius, tiek šiuolaikinius pastatymus. Operos ir baleto teatras bei Lietuvos nacionalinis teatras yra tikrieji teatro meno lopšiai Lietuvoje.
Vilnius ne tik saugo turtingą istorinį paveldą, bet ir klesti kaip šiuolaikiškas, modernistinis miestas, skatinantis inovacijas, technologijas ir kūrybiškumą, o dešiniajame Neries krante stūkso daugybė “stiklinių” dangoraižių.
Apibendrinant galima teigti, kad Vilniaus unikalumas slypi jo neeilinėje istorijoje, kultūroje, architektūroje, atvirumo ir tolerancijos dvasioje, kurie prisideda prie unikalios šio nuostabaus miesto atmosferos. Sakoma, kad tai vienas iš nedaugelio miestų, turinčių sielą, tačiau, kaip sako sena lenkų patarlė – geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Nuoširdžiai kviečiu į Vilnių!

Pagrindinė nuotrauka: šaltinis: Wikipedia

Taip pat skaitykite šį straipsnį lenkų kalba

Artykuł został napisany w ramach projektu Akademia Dziennikarstwa Obywatelskiego na Wschodzie

“Publikacja wyraża jedynie poglądy autora/ów i nie może być utożsamiana z oficjalnym stanowiskiem
Kancelarii Prezesa Rady Ministrów.”